Rūta Kazlauskienė · 5 min. skaitymo

Kursas taisomas po truputį.
Perbalansavimas yra portfelio grąžinimas į pradines proporcijas. Laikui bėgant skirtingos turto rūšys kinta nevienodai, todėl kai kurios užima didesnę dalį nei planuota, o kitos mažesnę. Perbalansuojant dalis to, kas paaugo, parduodama, o nupirkta tai, kas atsiliko.
Paprastas pavyzdys iš kasdienybės. Pavasarį pasodinate daržą lygiomis lysvėmis, o rugpjūtį pamatote, kad cukinijos užgožė viską aplink. Apgenite jas, kad kitos daržovės vėl gautų vietos. Perbalansavimas veikia panašiai: jis saugo plano formą.
Ką perbalansavimas tikrai daro
Pagrindinė jo užduotis yra išlaikyti rizikos lygį tokį, kokį pasirinkote. Be perbalansavimo portfelis gali palengva tapti drąsesnis ar atsargesnis, nei norėjote, ir jūs to net nepastebėsite, kol kitas didelis rinkos svyravimas jo nepaveiks stipriau, nei tikėjotės. Be to, jis įveda drausmę. Sprendimai priimami pagal taisyklę, o ne pagal nuotaiką.
Dabar apie tai, ko perbalansavimas nedaro. Jis nežada didesnės grąžos ir neapsaugo nuo nuostolių. Jis nespėja, kuri turto rūšis kils toliau, ir nebando pagauti geriausio momento. Tai priežiūros veiksmas, ne strategija uždarbiui.
Verta žinoti ir kainą. Kiekvienas perbalansavimas gali reikšti sandorių mokesčius ir galbūt mokestines pasekmes parduodant turtą. Todėl dažniau nebūtinai reiškia geriau. Prieš pasirinkdami paslaugą pasidomėkite, kaip dažnai ir pagal kokią taisyklę perbalansuojama, ir kur galite pamatyti visas su tuo susijusias išlaidas.
Kapitalas rizikoje. Investicijų vertė gali ir kristi, ir kilti, todėl galite atgauti mažiau, nei įdėjote.